- užgrobti
- užgróbti vksm. Užgróbti svẽtimas žemès, svẽtimą krãštą.
.
užgrobti
Look at other dictionaries:
užgrobti — tr. 1. užimti, jėga užvaldyti: Juozas pasakojo apie draugus legionierių užgrobtuose kvartaluose rš. | prk.: Ruduo užgrobė vasarą rš. 2. pasigriebti pavalgyti: Ten gerus pietus užgrobsi Šts. | refl. tr.: Skubu užsigrobti ben du tris kąsnius Šts. 3 … Dictionary of the Lithuanian Language
užgrobtinis — užgrobtìnis, ė adj. (2) priešingas įstatymams, grobikiškas: Užgrobtìnė teisė NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
užgrobtis — užgrobti̇̀s dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
užgrobtis — užgrobtìs sf. (3b) 1. NdŽ išdėstymas, padėtis. 2. DŽ1 užgrobimas, okupacija. 3. LTEV280 geol. vandens srovės prasigraužimas pro savo vandenskyrą ligi kitos upės vagos, kaptažas: Upės užgrobtis GTŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
agresija — agrèsija sf. (1) DŽ ginkluotas kitos šalies užpuolimas, siekiant užgrobti jos teritoriją … Dictionary of the Lithuanian Language
apgrobti — tr. 1. apiplėšti: Kaziuką, kaime pravardžiuojamą Parakiniu, visuomet nustumdavo, apgrobdavo jaunesnis P.Cvir. Plėšikai apgrobė žmones rš. Bebėgdami okupantai tesuspėjo tik iš dalies apgrobti įmonę sp. 2. skubiai apdirbti: Kol sutems, apgrobs… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkėpti — 2 apkė̃pti, ia, àpkėpė tr. užgrobti: Kad tik ana mirtų, sesuo atvažiuotų ir visą turtą apkėptų Ds. kėpti; apkėpti … Dictionary of the Lithuanian Language
apmatavimas — apmatãvimas sm. (1) → 1 apmatuoti: 1. Valstiečiai pareiškė matininkui, kad apmatavimą jie laiko dvarininko siekimu ateityje užgrobti valstiečių žemes rš. 2. refl. BŽ449. matavimas; apmatavimas; išmatavimas; numatavimas; permatavimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
aprėpti — 1 aprėpti tr. DŽ1, Vl, Šmk, Jn, aprė̃pti, ia, àprėpė 1. Kos51 užgrobti, užimti, suimti, suglemžti: Rėpte aprėpė jis visus jo daiktus, turtus, t. y. apžiaubė J. Dabar močeka viską àprėpė Brt. Nori visą gerybę aprėpti – kai numirsi, viskas paliks … Dictionary of the Lithuanian Language
apveldėti — 1 apveldėti tr. Rtr, apveldėti BŽ55,74, KŽ; SD226,230, N užvaldyti, užgrobti: Ans apveldėjo visą turtą, t. y. paėmė vienas, o kitiems nedavė J. veldėti; apveldėti; įveldėti; išveldėti; nuveldėti; paveldėti; užveldėti … Dictionary of the Lithuanian Language
